sutrūkinėti — vksm. Gitãros stỹgos sutrūkinėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apibreizgėti — intr. apibrigzti, apspurti: Jau tavo rankovės apibreizgėjo Ds. ║ refl. sutrūkinėti, suskirsti: Lūpos nuo vėjo apsibreizgėjo Rdm. breizgėti; apibreizgėti; atbreizgėti; nubreizgėti … Dictionary of the Lithuanian Language
apipleišėti — intr. suskeldėti, sutrūkinėti: Namo sienos apipleišėjusios rš. pleišėti; apipleišėti; atpleišėti; įpleišėti; išpleišėti; nupleišėti; papleišėti; perpleišėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
aptrūkinėti — iter. dem. aptrūkti 1: Akmuo gerokai aptrūkinėjęs rš. trūkinėti; aptrūkinėti; atitrūkinėti; įtrūkinėti; ištrūkinėti; nutrūkinėti; patrūkinėti; pratrūkinėti; sutrūkinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atitrūkinėti — žr. atitrūkti 2: Nuvedžiau arklį laukan, toja padkavelė buvo valnia, atatrūkinėjo Aps. trūkinėti; aptrūkinėti; atitrūkinėti; įtrūkinėti; ištrūkinėti; nutrūkinėti; patrūkinėti; pratrūkin … Dictionary of the Lithuanian Language
atpleišėti — intr. Skr atskilti, sutrūkinėti: Kur atpleišėjus maliava, reik nuskusti Jnšk. | refl.: Norint, kad kalto kotas neatsipleišėtų, reikia ant pat galo užkalti rinkę Jn. Brukant atsipleišėjusios ir drauge su spaliais nukritusios pluošto nuoplaišos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išaižėti — intr. 1. sutrūkinėti, suaižėti: Žemė išaižėjusi, išsikoriavusi, trupi, puri Sk. 2. suskirsti: Kojos nuo vėjo išaiži Srj. aižėti; apaižėti; išaižėti; suaižėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išeižėti — intr. išpleišėti, sutrūkinėti: Visos lentos ant saulės išeižėjo Kv. Kaip pavirinom tus žirnius, anie visai išeižėjo Lž. | Išeižėjo (išrausė, iškasė) bulves su mašina Dr. eižėti; išeižėti; nueižėti; pereižėti; sueižėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpleišėti — intr. Š; P suskeldėti, sutrūkinėti: Stebulės ratų išpleišėjo J. Senas stogas, išpleišėjęs, tujau užsidegė Užv. Liemens ir šakų žievė lygi, tanki ir neišpleišėjanti rš. Visų rankos [bus] išpleišėjusios BBJer48,37. ^ O kad tu išpleišėtum! Ml. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
išskilti — 1 išskìlti intr. 1. nuo daužymo atsirasti, iššokti (kibirkščiai): Gyvybė tvyro ir griuvėsiuos, ugnis išskyla iš akmens K.Kors. | prk.: Teip išskilo nedorybė S.Dauk. 2. skylant iškristi: Dantes visi išskìlo, išbirėjo Klt. 3. Š, Rtr išsiristi,… … Dictionary of the Lithuanian Language